Japonijos dvasios beieškant vol 2 - Japoniški sodai: autentiškumo ir ramybės oazė

Japoniškame sode kiekvienas elementas turi savo prasmę ir vietą, bet mums, kuriems žodis sodas daugiau asocijuojasi su vaismedžiais sodų bendrijoje arba su barokiniais ar prancūziško stiliaus sodais prie didingų rūmų, sunku vertinti kiekvieno akmenėlio ar medelio reikšmę, bet pajusti harmoniją ir estetiką tikrai įmanoma net ir nieko nenusimanančiam apie tai. O tai ir yra svarbiausia, kad japoniškame sode žmogus tiesiog pabūtų čia ir dabar, pasigrožėtų gamta.

Lietuvoje jau galima rasti mažesnių ar didesnių japoniškų sodų ar panašių kampelių, kurie visi sukurti autentiškai, projektuoti japonų, kurie ypatingą atmosferą lankytojams kuria per vandens telkinius, žvyro tekelius, akmenų kompozicijas, tiltus, tiltelius, augalus, žibintus ir be abejo arbatos namelius. Šiuos septynis elementus dažniausiai rasite kiekviename japoniškame sode, o kaip jie išdėstyti ir kaip veda akmeninis takelis per juos bus tikrojo specialisto užduotis, sukurti natūralų ir organišką vaizdą, kad viskas derėtų estetiškai, natūraliai it gamtoje.

Tikrasis sodo grožis atsiskleidžia skirtingai skirtingų metų laiku: kai žydi augalai ar kai pušys aplipusios sniegu, siūlau nuspręsti patiems.

Dažnai japoniškuose soduose būna ir arbatos gėrimo namelis - tai specialiai sukurti pastatai, skirti arbatos ceremonijoms. Jie būna nedideli, paprasti ir pagaminti iš natūralių medžiagų, tokių kaip mediena ir bambukas. Arbatos nameliai yra suprojektuoti taip, kad sukurtų ramybės ir harmonijos atmosferą, kuri yra būtina arbatos ceremonijai. Matcha arbatos ceremonija yra neatsiejama japoniškos kultūros dalis, todėl jei pasitaikys galimybė apsilankyti japoniškame sode su arbatos nameliu, būtinai sudalyvaukyte ir arbatos ceremonijoje. Ne tik tam, kad padegustuotumėte ceremoninę matchą, prisliestumėte prie autentiškų japoniškų indų ir įrankių arbatai ruošti, bet ir pasimėgautumėte visa japoniško sodo patirtimi.

O dabar šiek tiek apie Lietuvoje įkurtus autentiškus japoniškus sodus:

• Vienas iš didžiausių ir žinomiausių yra įsikūręs Kretingos rajone, Mažučių kaime. Šis sodas yra laikomas didžiausiu japonišku sodu Europoje (jis užima ~16 hektarų plotą). Nors sakyčiau ne visada dydis garantuos grožį, čia galima pasigėrėti įvairiais elementais, tokiais kaip bonsai medeliais (lankantis galima pamatyti, kokio senumo yra medeliai), sakuromis, tvenkiniais, akmenimis, kalvomis ir upeliais. Sode taip pat galima išgerti japoniškos žalios arbatos Matcha ir pasimėgauti sakurų žiedų arbata (tik tam tikrais konkrečiais laikais ar iš anksto suderinus).

• Prieš porą metų atidarytas Vilniuje ilgai žadėtas Japoniškas sodas yra pristatomas kaip pasivaikščiojimo sodas, sukurtas pagal japoniškų sodų filosofiją ir Japonijos kraštovaizdžio architekto Shiro Nakane koncepciją. Puiki vieta atsikvėpti nuo miesto šurmulio, nors apsidairius matai stiklinius biurų daugiaaukščius, gali apsukti ratą ir ne vieną, būtent pagal laikrodžio rodyklę, nes toks užmanymas ir skirtingais metų laikais pasinerti į skirtingą kraštovaizdį.

• Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose sukurtas Japoniškas sodas nėra didelis, bet be abejo daugiausiai akcentų sudėta į augalus. Manau gražiausia apsilankyti tada, kai žydi rododendrai, tad vasaros pradžioje geriausias metas ten pasivaikščioti vingiuotais takeliais apie upelį ir tvenkinį.

• Keista, bet arčiausiai namų esančiame nedideliame Tyrosios širdies japoniškame sode su šaltiniu (Sei Shin En) Vilniuje, netoli Kalnų parko, kaip teigiama didžiausias dėmesys buvo skiriamas šaltinio sutvarkymui, nepažeidžiant jo natūralumo ir kartu harmonizuojant visą Sluškų slėnio aplinką, mes dar neapsilankėme, tad apie jį manau gali gimti ir atskiras skaitinys ateityje.

Japoniški sodai yra ne tik gražūs, bet suteikia galimybę pabėgti nuo kasdienio šurmulio ir pasinerti į ramybės bei harmonijos pasaulį. Nesvarbu, ar tai būtų mažas kiemelis, ar didelis parkas, japoniškas sodas visada bus ypatinga vieta, kurioje galima atsipalaiduoti ir mėgautis gamtos grožiu. Rekomenduojame tą pajusti patiems.